- puspečis
- ×pùspečis (hibr.) sm. (1) Vvs, Vdš, Užp prie pečiaus išmūrytas suolas: Katinas užšoko ant pùspečio, o paskui ant pečiaus Smal. Atsisėdęs ant pečiaus, padėjau kojas ant pùspečio Dkšt. Autkojus šlapius padžiauk ant pùspečio Bgs.
Dictionary of the Lithuanian Language.